Ekologinis gyvenimo būdas: be „pampersų”, cheminės kosmetikos ir blogų minčių

Mūsų gerovės pagrindas – auganti ekonomika. Žinia, ekonomikos augimą skatina vartojimas. Kuo daugiau daiktų norime, tuo greičiau jie gaminami. Kuo dažniau automobiliu vykstame nuo durų iki durų, tuo daugiau degalų perkame. Kuo daugiau valgome, tuo daugiau pesticidų reikia intensyviai žemdirbystei. Galiausiai nuo nepakankamo judėjimo ir nepilnaverčio maisto pradedame skųstis sveikata ir iššluojame vaistinių lentynas. Ekonomika ir vėl laimi, o visos madingos kalbos apie ekologiją taip ir lieka kalbomis. Tačiau ar šiais laikais įmanoma gyventi kitaip?

Ekologiško maisto valgyti neužtenka

Ekologinio gyvenimo būdo entuziastai, susibūrę į organizaciją „Eko banga“, įsitikinę, kad žodis „ekologija“ susijęs ne tik su šiukšlių rūšiavimu arba energijos taupymu.

„Žodis „ekologija“ šiuo metu labai eskaluojamas. Dabar tai tapo savotiška mada. Tačiau labai svarbi ir emocinė, socialinė ekologija. Ekologija – tai gyvenimo ir mąstymo būdas. Tai darna su savimi, su savo mintimis ir draugiškumas aplinkai visomis prasmėmis“, - teigė kūrybinių pokalbių vadybininkė Agnė Norkevičiūtė.

Viename iš sostinės prekybos centrų „Eko bangos“ iniciatyva neseniai šurmuliavo ekomiestelis, kuriame gamintojai pristatė ekologiškus produktus, dizaineriai – iš ekologiškų medžiagų, pavyzdžiui, popieriaus, sukurtus baldus, o organizacijos – savo gyvenimo būdą. Danijos ambasados remiamas renginys tapo atgarsiu Kopenhagoje prasidėjusiai Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijai.

„Galima daug kalbėti apie ekologiją ir dėtis aktyviu žaliuoju, tačiau galima, apie tai nekalbant, į darbą važiuoti dviračiu, šiukšles namuose tvarkingai rūšiuoti ir visuomet ekologiškai mąstyti. Žmogaus, kuris valgo ekologišką maistą, bet nuorūką meta kur pakliuvo, negalima vadinti ekologijos šalininku.

Plaukdami baidarėmis, išlipę ant kranto mes pirmiausiai sutvarkome aplinką, nes dažnai stovyklavietėse būna prišiukšlinta. Popierių sudeginame, kai ką užkasame, o stiklo butelius įsidedame į laivus. Viskas prasideda nuo sąmoningumo, o tik vėliau – nuo konkrečių darbų“, – renginyje svarstė Lietuvos žurnalistų sąjungos Kelionių ir pramogų klubo pirmininkas Gerimantas Statinis.

Anot jo, prekybos centrai skirti apsipirkti, tačiau vis dažniau šiose viešose erdvėse vyksta visuomeninės akcijos, atviros konferencijos ar seminarai. Šiais interaktyvios komunikacijos laikais ieškoma naujų formų ir būdų paliesti aktualias socialines problemas ir ši samplaika, prisitaikant prie vartotojiškos visuomenės, virsta pozityviu reiškiniu.

Aktyviausios – mamos

A. Norkevičiūtė pastebi, kad populiariausios ekologinės prekės, kuriomis domisi vartotojai, yra kosmetika ir alkoholis, ypač vynas. Iš „Eko bangos“ organizuotų paskaitų apie ekologiją, kaip bebūtų keista, didžiausio susidomėjimo sulaukė ekoarchitektūra bei minčių įtaka sveikatai, tačiau ekologiški skalbimo milteliai gyventojų nesudomino.

Tuo tarpu paskaitas lankančios besilaukiančios moterys bei jaunos mamos susibūrė į klubą, kuriame dalinasi patirtimi, kaip auginti vaiką kuo natūraliau. Šiuolaikinės moterys vardan ekologijos netgi pasiruošusios atsisakyti pampersų.

„Mažiems vaikams mes organizuojame įvairias dailės ir muzikos pamokėles. Iš pirmo žvilgsnio tai niekuo nesusiję su ekologija, tačiau tai investicija į ateitį. Mes suvokiame, kad suaugusių žmonių mąstymo jau nepakeisime. Kitaip ugdyti reikia jaunąją kartą, todėl mes skatiname vaikų ir mamų bendravimą“, - sakė pašnekovė.

Kol nėra politinių sprendimų – pradėti reikia nuo savęs

Beje, savo požiūrį į ekologiją turėjo galimybę išreikšti ir DELFI skaitytojai, dalyvavę idėjų konkurse „Švaresnis Vilnius“, kuris buvo Vilniaus savivaldybės organizuotos pilietinės iniciatyvos „Vilnius – mano namai“ dalis. Trims šio konkurso nugalėtojams jau įteikti prizai.

Daugelis konkurso dalyvių ekologišką miestą pirmiausiai įsivaizdavo kaip teritoriją, kuriame oras yra švarus. Vienas iš konkurso laimėtojų, skaitytojas Linas, įsitikinęs, kad puiki bevariklė susisiekimo priemonė – bėgiojimas. Tačiau bėgiodamas, jis pastebėjo, kad tokių sveikuolių nekenčia ir dviratininkai, ir pėstieji.

„O juk sportbačiai, riedučiai, riedlentės, riedžiai ir net, atsiprašau, karietos yra niekuo ne žemesnio rango judėjimo būdai. Vietomis, deja, trūksta minkštos dangos, apleisti stadionai, kuriuos tvarkytų bendruomenės ir mokyklos – tereikia tik dėmesio. Gali nuskambėti keistai, bet problemą gilina ir tai, kad biurų kompleksuose nebūna dušų“, - teigė skaitytojas.

Kitas konkurso laureatas, Alvydas, teigia, kad mieste galėtų būti ne tik autobusų, bet ir, kaip Amerikoje, automobiliams su daugiau nei vienu keleiviu skirtos juostos. Juostų pažeidėjai būtų taip pat fotografuojami ir baudžiami. Taip esą sumažėtų automobilių srautas, daugiau gyventojų kooperuotųsi į darbus važiuoti kartu.

„Jei juostos visgi nepriimtina idėja dėl nepakankamai plačių kelių, tą patį principą galima naudoti stovėjimo aikštelėse – automobiliai, atvykę su daugiau nei 3 keleiviais, gali statyti nemokamai ar bent jau pigiau. Galėtų netgi būti atskiros stovėjimo aikštelės. Tam, aišku, reikėtų įrengti arba filmavimo punktus, arba samdyti darbuotojus, kurie tikrintų keleivių skaičių“, - svarstė skaitytojas.

Tuo tarpu dviratininkai galėtų būti skatinami į šį procesą įtraukiant verslą: tarkime, dviratininkui, užsukusiam į kavinę ar piceriją, būtų pasiūlytas nemokamas sausainis ar 50 proc. nuolaida gėrimui, kino teatras irgi galėtų skelbti akcijas spragėsiams, taip pat įvairūs muziejai ir kitos pasilinksminimo vietos. „Tokiu būdu visuomenei būtų parodoma, kad dviračiai yra remiami, dviratininkai motyvuojami ir jų gretų didėjimas numatytas kaip miesto ateities tikslas“, - įsitikinęs Alvydas.

Anot jo, turėtų būti pakoreguota ir viešojo transporto sistema. Daugelis dirbančių žmonių dabar viešojo transporto vengia ir dėl to, kad ten dažną sykį tenka trintis į šlapimu dvokiantį nesipraususį benamį ar sėdėti šalia apsvaigusio asmens.

„Bjauriausia, kad kontrolė tokių be bilieto važiuojančių keleivių net nebaudžia, nes su jais nei susikalbėti nepajėgia, nei pinigų iš jų išsireikalauti negali. Manau, spręsti problemą visų pirma reikėtų neįleidžiant tokių žmonių į patį autobusą. Tarkime, Amerikoje daugelyje miestų į autobusus įlipti galima tik pro priekines duris ir tik parodžius bilietą ar susimokėjus vietoje. Tokiu būdu išvengtume „zuikių“, nereikėtų pinigų neefektyviai dirbančiai keleivių kontrolei, kurie dabar baudžia mėnesinius bilietus turintį, bet studento pažymėjimą pamiršusį jaunimą, o paleidžia visą transporto sistemą gadinančius nesusimokėjusius asmenis“, - tikino konkurso laureatas.

Visoms šioms idėjoms reikia politinių sprendimų. Kol jų nėra, belieka kovoti su vėjo malūnais patiems. Ar ši kova beprasmė – spręskite patys. Rinkitės: numesite šiukšlę bet kur ar, neradę šiukšliadėžės, pasiimsite su savimi? Pirksite chemijos prifarširuotą greitą maistą ar visgi skirsite laiko jam pasigaminti? Pagaliau tenkinsite savo nepasotinamą troškimą apsikrauti kuo daugiau daiktų ar visgi sustosite ir gerai pagalvosite, ko jums iš tiesų reikia?

delfi.lt